Siena

Kaip veikia

Siena nori, kad pokalbis baigtųsi ir nereikėtų nieko aiškinti. Trumpi atsakymai leidžia kontroliuoti, kas atskleidžiama: gūžtelėjimas pečiais, „gal“, sausas „nežinau“. Kiekvienas toks atsakymas grąžina darbą tau. Tu užpildai tylą, spėlioji, ką Siena turi omeny, ir klausinėji toliau, o į kiekvieną klausimą, į kurį galima atsakyti vienu žodžiu, gauni lygiai vieną žodį. Tai veikia, nes tyla nemaloni, o labiausiai ją jaučianti pusė paprastai pradeda kalbėti, maldauti arba nuleidžia rankas.

Kaip tai skamba

• Gal.
• Nežinau. Ko manęs klausi?
• Kas yra, tas yra.

Kas padeda

Siena atsiveria, kai išgirsta tikrą klausimą, į kurį nepavyks atsakyti vien gūžtelėjus pečiais. Užduok atvirus klausimus iš smalsumo, o ne iš spaudimo: ką Siena galvoja, kas čia sunku, ir tada lauk. Leisk pauzei pakibti ir jos nepildyk. Jei Siena šiek tiek pasako, sureaguok būtent į tai su susidomėjimu, o ne šok prie kito savo punkto. Kelis ėjimus išlaikyk lygų toną ir pasiūlyk atsakyti vėliau, jei dabar netinkamas metas. Kantrybė ir nuolatinis susidomėjimas padeda Sienai pajusti, kad kalbėti saugiau nei užsisklęsti.

Tu sakaiAš neskubu. Kaip tau visa tai atrodė? Norėčiau išgirsti, kada tik tau bus patogu.

Kas kenkia

Kuo labiau spaudi, tuo labiau Siena užsisklendžia. Klausimų kruša, priekaištai dėl tylėjimo ar klausimai, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“, leidžia Sienai lengvai atsakyti trumpai arba duoda priežastį išeiti. Jei kiekvieną pauzę užpildai savo spėjimais, Siena gali sutikti vienu žodžiu ir nieko nepasakyti. Jei atsakai šaltumu, pokalbis baigiasi, o būtent to Siena ir norėjo.