Pašaipūnas

Kaip veikia

Pašaipūnas nori reakcijos, į kurią galėtų parodyti pirštu. Įgelia asmeniškai, pavadina tai juoku ir laukia. Jei nusijuoki kartu, dūris lieka galioti. Jei pratrūksti, Pašaipūnas atsisuka į tuos, kas klausosi, ir tavo pyktį pateikia kaip įrodymą, kad problema čia tu. Tai veikia, nes abi išeitys blogos: paprieštarausi, ir atrodo, kad įsižeidi dėl menkniekio; nutylėsi, ir atrodo, kad sutinki. Juokas tarnauja kaip priedanga, tad pačio dūrio niekam niekada neprireikia pagrįsti.

Kaip tai skamba

• Malonu, kad prisijungei. Sunki naktis, ar čia dabar toks tavo veidas?
• Atsipalaiduok, čia juokas. Oho. Matai? Štai ką visi apie tave ir sako.
• Kažkas šiandien jautriai reaguoja, ką? Pasakiau tik tai, ką visi galvoja.

Kas padeda

Pašaipūnas nusileidžia, kai kalbi ramiai ir paprastais žodžiais įvardiji dūrį, be įkarščio ir neužkibus ant kabliuko. Pakartok, ką Pašaipūnas pasakė, pasakyk, kad tau nebuvo juokinga, ir tuo apsiribok. Jokių ilgų kalbų, jokių atsakomųjų įžeidimų. Kai Pašaipūnas tvirtina, kad tai buvo juokas, nesiginčyk, ar tikrai. Ramiai vieną kartą pakartok savo mintį ir vesk pokalbį toliau. Kiekvienas ramus atsakymas atima reakciją, dėl kurios Pašaipūnas ir atėjo. Po kelių ėjimų šis numeris nustoja veikti, ir daugelis jo atsisako arba pripažįsta, kad peržengė ribą.

Tu sakaiTai buvo dūris dėl mano išvaizdos, ir man nejuokinga. O dabar grįžkim prie plano.

Kas kenkia

Atviras pyktis yra būtent tai, ko Pašaipūnas nori, nes dabar turi į ką rodyti pirštu. Jei atsikerti savo dūriu, prasideda varžybos, kurias Pašaipūnas laimi dažniau. Jei nusijuoki dėl ramybės, Pašaipūnas supranta, kad ribos nėra. Ilgi aiškinimai, kodėl skaudu, duoda daugiau medžiagos.