Pertraukinėtojas

Kaip veikia

Pertraukinėtojas nori kalbėti garsiausiai iš visų ir tarti paskutinį žodį. Įsiterpia dar tau nebaigus sakinio, užbaigia tavo mintį už tave ir perpasakoja tavo poziciją savais žodžiais, šiek tiek iškreiptai. Tai veikia, nes dauguma žmonių mandagūs. Sustoji, leidi kalbėti ir lauki savo ėjimo, kuris taip ir neateina. Arba pakeli balsą, ir dabar nemandagumu dvelkia iš abiejų pusių. Bet kuriuo atveju tavo mintis taip ir lieka neišsakyta iki galo, o visi įsimena Pertraukinėtojo versiją.

Kaip tai skamba

• Taip, taip, bet reikalas toks.
• Palauk, palauk, tu nesupranti esmės.
• Tiesą sakant, tu nori pasakyti štai ką.

Kas padeda

Pertraukinėtojas bijo ramaus atsisakymo užleisti žodį: tokio, kuris išryškina nemandagumą, bet nepadaro, kad atrodytum, lyg gintumeisi. Kai Pertraukinėtojas įsiterpia, nesustok ir nekelk balso. Kalbėk lygiu tonu ir užbaik sakinį arba aiškiai pasakyk, kad norėtum baigti, ir tada baik. Pažadėk paskui išklausyti ir tesėk pažadą, nes tai rodo sąžiningumą, o ne užsispyrimą. Tikėkis, kad kitu ėjimu Pertraukinėtojas bandys vėl. Kaskart pakartok tą patį ramų veiksmą, jei nori, net tais pačiais žodžiais.

Tu sakaiLeisk man baigti šią mintį, tada noriu išgirsti tavąją. Terminas pasislinks tik tada, jei atsisakysime antrosios funkcijos.

Kas kenkia

Jei pakeli balsą iki Pertraukinėtojo lygio, prasideda rėkimo varžybos, o jas Pertraukinėtojas laimi dažniau. Jei nutyli ir lauki, Pertraukinėtojas supranta, kad pertraukinėti apsimoka. Ilgi, aštroku balsu išsakyti skundai dėl pertraukinėjimo sudaro įspūdį, kad giniesi, ir duoda naują temą, kurią vėl galima nutraukti. Ilgi, vingiuoti sakiniai suteikia daugiau vietų įsiterpti.