Pasyvus agresorius

Kaip veikia

Pasyvus agresorius ant tavęs pyksta ir nori, kad tai žinotum, bet garsiai to niekada neištaria. Todėl tai prasiveržia aplinkiniais keliais: trumpas „Oho.“, kandus komplimentas, „Nieko, man viskas gerai“, kai akivaizdu, kad negerai. Kiekvieną pastabą galima paneigti, tad jei sureaguoji į toną, atrodo, kad problemą keli tu. Todėl tai ir veikia. Galiausiai spėlioji, koks tas priekaištas, atsiprašinėji už dalykus, kurių Pasyvus agresorius niekada neįvardijo, ir neši svetimą pyktį, kol kita pusė lieka rami ir be kaltės.

Kaip tai skamba

• Oho. Gerai.
• Nieko. Man viskas gerai.
• O, pagaliau prie to prisiruošei. Šaunu.

Kas padeda

Labiausiai Pasyvus agresorius bijo tiesaus, ramaus klausimo, kas iš tikrųjų negerai. Įvardyk, ką matai, be kaltinimų, ir paklausk. Kalbėk lygiu balsu ir paprastais žodžiais. Pirmą kartą tikriausiai išgirsi dar vieną „Man viskas gerai.“ Nesivaikyk sarkazmo ir nesiginčyk dėl tono. Paklausk dar kartą, šiek tiek švelniau, ir palik vietos atsakymui. Su kiekvienu ramiu pakartojimu aplinkiniu keliu eiti vis sunkiau. Kai pagaliau išgirsi, kas įskaudino, išklausyk viską iki galo ir tik tada atsakyk.

Tu sakaiJau kelis kartus pasakei, kad viskas gerai, bet neskamba, kad gerai. Kas tave iš tikrųjų slegia? Mieliau tai išgirsčiau.

Kas kenkia

Jei atsakai tuo pačiu sarkazmu, prasideda varžybos, kas ką pranoks šaltumu. Jei apkaltini Pasyvų agresorių pasyvia agresija, tai lengva paneigti, ir tada atrodo, kad puoli tu. Jei apsimeti, kad nieko nevyksta, Pasyvus agresorius išmoksta, kad aplinkinis kelias saugus. Nuolatiniai atsiprašymai už tai, kas niekada nebuvo įvardyta, apdovanoja tylą, o tikroji problema lieka nepaliesta.