Dujintojas

Kaip veikia

Dujintojas nori įtvirtinti savo įvykių versiją kaip bendrą tiesą. Kai užsimeni apie tai, kas nutiko, Dujintojas tai neigia, sako, kad blogai prisimeni, arba paverčia tavo nerimą įrodymu, kad per jautriai viską priimi. Dujintojo balse girdėti nuoskauda dėl tavo kaltinimo, ir ima atrodyti, kad buvo nesąžininga apie tai prabilti. Tai veikia, nes tema tyliai pasikeičia. Atėjai kalbėti apie įvykį, o dabar ginčijiesi dėl savo patikimumo, ir kuo daugiau gyniesi, tuo labiau atrodo, kad abejoji savimi.

Kaip tai skamba

• Taip nebuvo.
• Niekada to nesakiau. Nekišk man į burną savo žodžių.
• Tu rimtai vėl apie tai pradėsi? Po viso to?

Kas padeda

Konkrečių, ramiai išsakytų faktų Dujintojas negali atmesti. Įvardyk datą, žinutę, tikslius žodžius ir kalbėk lygiu balsu. Tau nereikia, kad Dujintojas pripažintų, jog gerai prisimeni. Remkis tuo, kas užfiksuota, ir pereik prie to, kas bus toliau. Kai Dujintojas išsisukinėja, grįžk prie to paties fakto be pakelto balso ir be emocijų, o prireikus kartok jį kelis ėjimus. Susitarimus iškart fiksuok raštu. Tvirtas faktas nepalieka neigimui į ką atsiremti.

Tu sakaiRugsėjo dvyliktos žinutėje parašei, kad atsiųsi penktadienį. Ginčytis, kas ką prisimena, nesiruošiu. Kada galiu tai gauti?

Kas kenkia

Ginčai dėl tavo atminties tik pablogina reikalą, nes būtent tokio ginčo Dujintojas ir nori. Jei susijaudini, Dujintojas gali viską nurašyti jausmams. Ilgi aiškinimai, daug pavyzdžių iš karto ar kaltinimai melu suteikia daugiau dalykų, kuriuos galima neigti, ir progą suvaidinti nuoskaudą. Jei atsiprašai, kad tik nurimtų, Dujintojo versija lieka galioti.