Kompromisas

Kas tai

Kompromisas yra viduryje: jame nemažai atkaklumo ir nemažai noro bendradarbiauti. Nereikalauji visko, ko norėjai, ir neatiduodi visko. Vietoj to ieškai mainų, kuriuos galėtų priimti abi pusės: dėl kainos susitinkame per pusiaukelę, tu imi šį savaitgalį, aš kitą, aš padarysiu tai, jei tu padarysi aną. Šis stilius teisingumą ir greitį vertina labiau nei tobulą rezultatą. Daug kas jį renkasi, nes jis atrodo brandus ir nešališkas, be to, užbaigia nesutarimą, kol šis neįsiliepsnojo. Tai kasdienė derybų kalba, ir dauguma ja pasitiki savaime.

Kaip tai skamba

• O jei susitiktume per vidurį?
• Šeštadienį galiu aš, jei sekmadienį pasiimsi tu.
• Nusileiskime truputį iš abiejų pusių ir užbaikime šitą klausimą.

Kur tai padeda

Kompromisas tinka, kai abiejų pusių reikalavimai pagrįsti, jėgos panašios, o laiko nedaug. Jis išsprendžia nesutarimą, kol šis nesuėdė viso vakaro. Gerai veikia, kai tikslai svarbūs, bet neverti ilgų derybų, pavyzdžiui, dalijantis sąskaitą ar keičiantis prie vairo. Tai geras laikinas sprendimas, kai visapusiškam sprendimui reikia daugiau laiko, nei turi šiandien, ir patikimas atsarginis variantas, kai bendros sprendimo paieškos įstrigo arba stiprus spaudimas pakenktų santykiams. Žmonės pasitiki kompromisu, nes susitarimas matyti kaip ant delno: visi mato, kas ką atidavė ir ką gavo.

Ko tai tau kainuoja

Vidurys ne visada geriausias atsakymas. Jei vienas planas aiškiai geresnis, padalijus jį per pusę gali likti tai, kas netinka nė vienai pusei: trumpesnė kelionė ir pigesnis automobilis gali nepatenkinti nieko. Kompromisas taip pat gali praleisti klausimą, ko iš tikrųjų reikia kiekvienai pusei, tad ta pati problema grįžta kitą mėnesį. Be to, juo lengva piktnaudžiauti. Kas žino, kad susitiksi per pusiaukelę, gali tiesiog pradėti nuo tolimesnio taško, ir pradinė pozicija tyliai nulemia, kur atsidurs vidurys. Ilgainiui gali pastebėti, kad vis atsisakai dalykų, kurie tau buvo svarbūs, vien tam, kad pasiektum teisingai atrodantį susitarimą.

Kaip peržengti jo ribas

Prieš siūlant vidurį, užduok dar vieną klausimą apie tai, kodėl kiekviena pusė nori to, ko nori. Kartais atsakymas atskleidžia variantą, kuris abiem duoda daugiau. Savo ribą nusistatyk prieš pokalbį, kad drąsus kitos pusės pirmas pasiūlymas negalėtų tavęs per ją perstumti. Kai kas nors pradeda nuo kraštutinio skaičiaus, nesusitik per pusiaukelę: įvardyk savo skaičių su savo argumentais, o pasiūlytą skaičių laikyk viena nuomone, o ne atskaitos tašku. Ir stebėk, ką vis iškeiti. Jei tai visada tavo laikas ar poilsis, tai dėsningumas, kurį verta įvardyti garsiai, o ne vėl dalyti per pusę.