Vengėjas

Kaip veikia

Vengėjui tu rūpi, ir būtent tai yra problema. Vengėjas bijo, kad nuoširdus „ne“ pakenks santykiams, todėl „ne“ taip ir neištaria. Vietoj to gauni šiltus, miglotus pažadus: greitai, pažiūrėsiu, ką nors sugalvosim. Vengėjas nori išlaikyti draugiškus santykius ir niekada neištarti sunkaus atsakymo. Tai veikia, nes visa tai daroma labai maloniai. Spausti atrodo negražu, o kiekvienas švelnus atidėjimas skamba beveik kaip „taip“. Po kelių savaičių atsakymo vis dar neturi, o vėl klausti nepatogu, lyg būtent tu kurtum sunkumų.

Kaip tai skamba

• Taip, aišku, turim apie tai pakalbėti. Tik ši savaitė kažkokia beprotiška.
• Tik nepyk, bet gal galim tai padaryti kitą kartą?
• Aš nesakau ne! Tiesiog dar nesakau taip, ir tiek.

Kas padeda

Vengėją labiausiai paveikia geranoriškai išlaikyta riba, kuri nejuda: kalbi šiltai, pakartoji prašymą ir neužpildai tylos už kitą pusę. Pasakyk, kad santykiams niekas negresia, kad ir koks būtų atsakymas, tada paprašyk aiškaus „taip“ arba „ne“ ir datos. Kai Vengėjas keičia temą, grįžk prie to paties klausimo tuo pačiu draugišku tonu. Paklausk ir nutilk. Lauk. Tyla nepatogi, ir Vengėjui įprasta, kad kas nors jį iš jos išgelbsti. Šįkart negelbėk. Aiškiai parodyk, kad nuoširdus „ne“ yra laukiamas.

Tu sakaiMums bet kuriuo atveju viskas bus gerai, pažadu. Bet man reikia tikro atsakymo: ar padėsi man persikraustyti šeštadienį, taip ar ne?

Kas kenkia

Pyktis patvirtina Vengėjo baimę, kad nuoširdumas kainuoja santykius, todėl Vengėjas slepiasi dar giliau. Jei pauzę užpildai pasiteisinimais už kitą pusę, pavyzdžiui, „Žinau, kad turi daug darbų“, vėl leidi išsisukti. Priėmus „greitai“ kaip atsakymą, viskas prasideda iš naujo. Jei viską paverti paskaita apie Vengėjo įpročius, sulauki atsiprašinėjimų ir gynybos, o atsakymo vis tiek neturi.